Abstrakt
The myth of the founding of the city of Vilnius became particularly important in Lithuanian art in the decade of the restoration of independence. After a long period of occupation, the capital of Lithuania became not only a catalyst for new formulations of national and civic identity, but also a symbol of freedom. The landscape and architecture of the Old Town of Vilnius embody the archaic Baltic imagination, which is not upstaged but, on the contrary, complemented by the Christian world of Vilnius. The restoration of independence activated the archaic Baltic imagination in Lithuanian art and literature as this kind of imagination had nurtured Lithuanians’ national self-awareness over centuries. This article focuses on two modern Lithuanian prose writers, Antanas Ramonas (1947–1993) and Ričardas Gavelis (1950–2002), whose works evoke the two most striking and different images of the same mythical Vilnius – divine and demonic, hopeful and hopeless. These two opposing images of mythical Vilnius reveal two different viewpoints on the world, on history and on the human being in modern Lithuanian literature.
Bibliografia
Beresnevičius, Gintaras. Baltiškų simbolių dinamika. Senovės baltų simboliai. Vilnius, Academia, 1992a.
Beresnevičius, Gintaras. „Centras ir periferija: sistemos metmenys. Perkūnas – vedlys į anapus”. Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija IV. 5. Vilnius, Tyto alba, 2008.
Beresnevičius, Gintaras. „Sovijaus mitas kaip senosios baltiškosios kultūros šifras”. Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra: istoriniai ir teoriniai aspektai. Vilnius, Academia, 1992b.
Beresnevičius, Gintaras. „Šventaragis ir Gediminas”. Baltų religinės reformos. Vilnius, Taura, 1995.
Čerškutė, Jūratė. „Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris: nuo rašiomono iki dekonstrukcinio pasakojimo”. Colloquia, 29, 2012, s. 81–100.
Gavelis, Ričardas. Vilniaus pokeris. Vilnius, Tyto alba, 2000.
Greimas, Algirdas Julius. „Gedimino sapnas”. Kultūros barai, 8/9, 1998, s. 65–75.
Gustainis, Liudas. „Kad pamatytum pasaulį... Antaną Ramoną prisimenant”. 7md, 749, 2007, s. 6–7.
Kelertienė, Violeta. „Vilnius literatūrinėje vaizduotėje”. Metai, 3, 1995, s. 88–96.
Lemeškin, Ilja. Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas. Pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I.J. Zabelino nuorašus. Vilnius, LLTI, 2009.
Nastopka, Kęstutis. „Gedimino laiškai: istorinės ir literatūrinės reikšmės”. Reikšmių poetika. Vilnius, Baltos lankos, 2002.
Ramonas, Antanas. „Mikelis”. Vasario upės. Vilnius, Tyto alba, 2007.
Sprindytė, Jūratė. „Ramybės kalva”. Prozos būsenos 1988–2005. Vilnius, LLTI, 2006.
Toporovas, Vladimiras. „Vilnius, Wilno, Viljna: miestas ir mitas”. Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai. Trans. Erdvilas Jakulis. Vilnius, Aidai, 2000.
Vėlius, Norbertas. „Velnias – Perkūno priešininkas”. Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. Vilnius, Vaga, 1987.
Licencja
Prawa autorskie (c) 2024 Audinga Peluritytė-Tikuišienė
Utwór dostępny jest na licencji Creative Commons Uznanie autorstwa – Użycie niekomercyjne – Na tych samych warunkach 4.0 Międzynarodowe.